2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Akimirka

Ilgesys kankina mane su aiškia pergale prieš mano valią. Duok akimirką išsiverkti ir ta akimirka pavirs į valandą. Valanda į visą naktį, kol naktis virs vis pasikartojančiu gyvenimu. Aš grįžtu čia kovoti su savimi. Grįžtu, kad vieną dieną nebegrįsčiau. Niekada nemaniau, kad bus taip sunku. Kažkada, matyt, ilgėjausi ir Žemės. Aš pilna liūdesio ir pykčio, nepasidalintos meilės ir neišreikštų jausmų. Iš išorės blanki kaip tuščias popieriaus lapas, viduje kaip spalvingiausias saris. Rašau, kad savo liūdesiui nors kiek ramybės paragauti duočiau. Sielai pailsėti, atsikvėpti minutėle. Ilgas kelias pas Tave juk laukia... Širdis nerimo pilna, nepasidalinto džiaugsmo, neišdainuotos mano dienos, neišmiegotos naktys. Viešpatie, pamaitink mano kūną meile, sielą ir protą ramybe. Priglausk ir būk su manim. Aš su Tavimi, visada. Suteik ašarom prasmę. Liūdesiui peno neduok.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą