Aš noriu parašyti. Bet nerašau. Tyla ir noras grumiasi tarpusavy. Tyla išsiskleidžia kiekvienanakt į gražų sapną. Regiu aš veidą... Girdžiu ir balsą. Kažką kalbu. Arba klausau. Tik dieną aš klausau kitų ir kalbu kitiems. Toks įprastas ir liūdnas tas gyvenimas...
Aš skaičiuoju valandas, dienas, naktis. Dar tiek mažai prabėgo. Ir kai ko labai bijau... Bet nesakysiu. man reikia Dievu įtikėt, pasitikėt, kad jo sumanymas geriausias.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą