Rodonitai, kreiptis į tave man būtina, suklusk meldžiu, išgirsk nebylų šauksmą sielos vienišos ir nuramink taip pat nebyliai... Dabar maldą bekartodama širdies dūžius skaičiuoti mokaus. O kas, jei ne tu, Rodonitai mielas, meilės ir tarnystės išmokins? Kas kitas man parodys kaip širdies jausmus materealizuoti, kūrybai atsiduoti?
Todėl kreipsiuosi aš i Tave, į Rodonito Dvasią, padėk ir nuramink vidinę neramybę.
Vieną po kito su meile suvėriau, ar tokia ji buvo, kokios norėjau? Ar taip kaip liečiu, jaučiu ir užuodžiu, ar viskas kitaip nei galvoju? Spalvos nuostabios... Ar viskas dar gražiau bei nuostabiau turėtų būti? O gal taip pat, tik protas ramus ir širdis laisva?
