Lai kas buvo seniai, išgaruoja lyg rūkas. Kas buvo negerai, gėriu amžiams manyje atvirsta. Kibirkštis širdies kvėpuoti degdama nestoja. Su Dievo palaima tegu gailestis sau užuojauta kitiems pavirsta, o pavydas meilėje ištirpsta.
Ir visa tai kas kažkada atrodė rimta ir baugu, kas sielą mano draskė iš vidaus, šiandiena atrodo nuobodu ir menka. Juk tiek tokių yra ir bus, kuriems svarbiau savęs gailėtis ir kaltinti kitus, nei kaltinti save, o suprasti kitą neįdomu.
Todėl linkiu visiems ir tiems, kurie neieško, kurie gal kažkada pradės, ir tiems, kurie jau kelyje:
Tegu gailestis užuojauta pavirsta, pavydas meilėje ištirpsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą