2011 m. Gegužės 14 j., 16:40
Aš pradedu nuo garso. Garso galvoje, kuris mane užvaldo. Tyliai kaip kadaise žmonės mokėdavo bendrauti su kitų mintimis. Juk kadaise mes buvome kitokie. O ateity dar busime kiti.
Tas garsas leidžiasi per septynis sluoksnius, kuriuose septyni sluoksniai dar yra. Kol pasiekia mane ir mano kūną. Idėja, mintis ir norų išsipildymas. Taip būna. Kartais, kai netingiu.
Išganymo nelaukiu. Dar ne šiandien. Skubėti. Neskubu. Nėr kur. Todėl rašau, kai mintys ir idėjos neberanda kelio.
Atgal pas Dievą. Pirmyn nuo čia.
Sunku gi kartais apie nieką negalvoti. Nes stengtis tam yra beviltiška ir kvaila. Nors... Jei ateis diena, kai mintys nebegims...
Tada ir žengsiu aš... aukštyn iš čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą