2010 m. Balandžio 8 j., 19:14 ·
Tu tokia mažytė.
Tokia. Vis dar verti sėdėti mane ant vieno
šono. Susimąstyti arba negalvoti. Kaip tyliai tyliai nematomos ašaros
pasidaro matomos. Nes aš jas matau. Matau ir šypseną, ir pyktį, ir
patirtį kitų gyvenimų, kuriuos nugyvenai. Kas buvai anksčiau ir kodėl
dabar esi mano?
Mano.
Iš manęs. Su manim. Visada.
Tu tokia... Tokia, kurią aš myliu, tiesiog būdama. Nes esi.
Gyvenai tyliai manyje. Pažinai mano kūną. Dabar aš pažinsiu tavąjį. Mažytė mano Anikė.
Tu tokia viena ir vardas tavo vienas.
Iš manęs. Su manim. Ir visada su meile.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą